- išpažintojas
- išpažìntojas, -a smob. (1) 1. kas gerai nusimano, žinovas: Žvėrų išpažintojas pripažino, kad višta nepažindė viščiokų LTR(Slk). Evangelijos išpažintoju giriasi SE5. Įsteigė draugystę šr. Roko išpažintojo M.Valanč. 2. Sut kas išpažįsta, tiki, išpažinėjas: Ant dienos šv. Kazimiero išpažintojo Ev. Bečiškėse yra „išpažìntojas visų žvėrų“, kuris viską žino Ds. \ pažintojas; išpažintojas; pripažintojas
Dictionary of the Lithuanian Language.